Kiekvienas asmuo turi teisę į teisinga teismą ir objektyviai priimtą sprendimą. Tai yra vienas esmi- nių vakarietiškosios demokratijos principų, o pati idėja yra kildinama iš anglosaksų. Nuo 1215 metų Anglijos karaliaus Džono išleistame teisės akte „Magna Carta“ yra deklaruojama teisė kiekvienam asmeniui gauti teisingą teismo procesą. Būtent ši teisė yra laikoma kertiniu pamatu žmogaus teisių doktrinoje, o jos egzistavimas įtvirtinta kitų fundamentaliųjų teisių prigimtį. Šios teisės įvirtinimą ir svarbą įtvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri remiasi Konvensijos 6 str. 1d ., kai 1978 m. byloje Tyrer v. the Unite Kingdom, Teismas konstatavo, jog Konvesija yra „gyvas instru- mentas“ (angl. living instrument) ir turi būti aiškinama pagal besikeičiančias aplinkybes. Konvensijos 6 str. 1 d. teigiama, jog: „kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmano- mai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.“.

Skaityti plačiau galite: paspaude čia nuo 48 psl.