narkotikai, advokatas

KOKIE ĮRODYMAI TURI GALIĄ?

Kalbėdami apie BP (baudžiamąjį procesą) dažnai girdime apie įrodymus ir jų svarbą. Taigi, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog bet kokie įrodymai vertės BT neturi. Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse pagrindinis BT principas yra nekaltumo prezumpcija, kuris griežtai nurodo, jog asmuo nėra kaltas tol, kol teismas (ir tik teismas! Ne visuomenė, ne žurnalistai ir ne kaimynai!) nenustato kitaip. Na, o tam, kad teismas galėtų nustatyti asmens kaltumą arba nekaltumą, ikiteisminio tyrimo metu yra renkami įrodymai. Visos abejonės, įrodymų trūkumas, netikslumai yra vertinami kaltinamojo naudai.
Įrodymų rinkimas yra griežtai įtvirtintas BPK 20 str. Pirmiausia, tai įrodymais yra laikomi tik duomenys, gauti įstatymų numatyta tvarka. Pavyzdžiui, jeigu bus įrodyta, kad liudytojui buvo grasinta – tokie įrodymai nebus laikomi kaip gauti įstatymų numatyta tvarka (svarbu pabrėžti – JEIGU bus įrodyta (priklauso nuo advokato). Kalbant apie įrodymų teisėtumą, svarbus aspektas yra įrodymų tikrinimas pagal BPK. Pavyzdžiui, anoniminis pranešimas negali būti laikomas teisėtu įrodymu BP, nes nėra galimybės patikrinti atitikimo BPK. Vienas pagrindinių kriterijų yra ir tai, jog įrodymais gali būti laikomi tik tie duomenys ir informacija, kurie paneigia arba patvirtina bent vieną aplinkybę, kuri turi reikšmės bylai. Na, o svarbiausia suprasti tai, jog įrodymais yra laikoma tik tokia informacija, kuri atitinka visus mūsų išvardintus 3 kriterijus – gauti įstatymų numatyta tvarka, teisėtais būdais ir paneigiantys arba patvirtinantis bent vieną aplinkybę
 

KUO SKIRIASI BK 259 str. nuo BK 260 str.?

Kalbant apie sudėtingas baudžiamąsias bylas, vienos sudėtingiausių yra susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Būtent tokias bylas LUXLEX atstovauja išskirtinai tik šioje srityje patirtį sukaupę advokatai. Ypatingai daug sulaukiame klientų dėl BK 259 str., BK 260 str., BK 261 str.
Šiandien norėtumėme išskirti ir paaiškinti skirtumą tarp „populiariausių“ – BK 259 str. ir BK 260 str.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą už jas gauti atlygį (parduoti) ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Šių veikų esminis skirtumas yra objektyvusis nusikalstimo sudėties požymis – medžiagų pardavimas arba platinimas, taip pat, subjektyvusis požymis – padarytos veikos tikslą. Iš esmės, tai yra vertinama pagal tai, ar buvo sąmoningas tikslas už numatytas medžiagas gauti bet kokio pavidalo atlygį, taip pat, platinimu yra laikoma ir dozės suleidimas kitam asmeniui.
Tiriant šias aplinkybes yra vertinamas šių medžiagų kiekis, įgijimo bei laikymo, suradimo aplinkybės, jau paruoštų dozių skaičius, įtariamojo praeitis ir ryšiai su tokiomis medžiagomis.
Taigi, tokiose situacijose yra svarbiausia kruopštus duomenų bei įrodymų rinkimas ir nuoseklus strategijos vykdymas.
narkotikai, advokatas
Teisiniai patarimai

LUXLEX 2022 m. VISOS TEISĖS SAUGOMOS.